Susisiekite

Šis tas apie šildomas grindis (grindinį šildymą)

Grindinis šildymas

Sušildyti grindų konstrukciją galima keliais būdais: elektriniais kabeliais, grindyse esančiais kanalais pučiant šiltą orą, grindyse įmontuotais vamzdeliais, kuriais cirkuliuoja šiltas vanduo. Plačiausią pritaikymą įgavo šildymas elektra ir vandeniu. 

Šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymintis geru šilumos laidumu ir didele šilumos akumuliacija, užtikrina, kad grindų paviršius šyla vienodai. Šiltas grindų paviršius sušildo patalpos orą. Šiltas oras kildamas nuo grindų paviršiaus maišosi su patalpos oru ir palaipsniui vėsta. Dėl to patalpoje gaunamas nedidelis temperatūrų perkritis pagal patalpos aukštį, kuris beveik atitinka teorines idealaus temperatūrinio komforto sąlygas. 

Pagrindiniai reikalavimai montuojant vandeniu šildomas grindis 

1. Patalpos turi būti apsaugotos nuo lauko oro poveikio. Sienos turi būti nutinkuotos.
2. Šildomų grindų pagrindas turi būti pakankamai stiprus, lygus ir sausas.
3. Jeigu grindys nelygios, naudoti savaime išsilyginančius skiedinius. Nenaudoti betono, į kurio sudėtį įeina smėlis arba kitos trapios medžiagos.
4. Jeigu šildomų grindų pagrindas yra izoliuojamas nuo drėgmės bituminėmis mastikomis ir pan., tai, prieš klojant šiluminę izoliaciją, būtina pakloti skiriantįjį sluoksnį iš polietileninės plėvelės.
5. Grindų šiluminei izoliacijai gali būti panaudotas putų polistirolas, akmens vata ar kitos medžiagos, kurios atitinka šildomoms grindims keliamiems reikalavimams.
6. Prieš betonavimą vamzdžius išbandyti ir betonuojant juose palikti darbinį slėgį.
7. Patalpos perimetru einančios kompensacinės juostos plėvelė turi uždengti plyšį tarp juostos ir grindų izoliacijos.
8. Virš grindų paviršiaus išsikišančią kompensacinės juostos dalį nupjauti tik po galutinio grindų įrengimo.
9. Vamzdžiai užbetonuojami smulkiagrūdžiu betonu, kurio storis virš šiluminės izoliacijos turi būti ne mažesnis kaip 65 mm, o virš vamzdžių - ne mažesnis kaip 45 mm.
10. Betono slankumo padidinimui būtina naudoti plastifikatorius.
11. Grindų temperatūrinis išsiplėtimas turi būti kompensuojamas ne tik pagal visą patalpos perimetrą, bet ir įrengiant temperatūrines siūles.
12. Grindyse įrengiamos temperatūrinės siūlės, kai:

patalpos plotas didesnis nei 40 m² (kiliminė danga) ir 30 m² (keraminės plytelės);
patalpos kraštinės ilgis viršija 8 m;
patalpos kraštinių santykis daugiau nei 2:1;
tose vietose, kur vienos rūšies grindų danga pereina į kitą dangą;
ties durų angomis.
13. Ties temperatūrinėmis siūlėmis vamzdis įveriamas į ne trumpesnio nei 60 cm ilgo gofruotą plastmasinį šarvą.
14. Betonuojant, temperatūra patalpų viduje neturi viršyti 25 °C.
15. Prieš klojant grindų dangą, šildomos grindys turi būti iškaitintos.
16. Grindys pradedamos kaitinti ne anksčiau nei po 21 d. nuo išbetonavimo.
17. Grindys pradedamos šildyti 25 °C temperatūros vandeniu. Vandens temperatūra šildymo sistemoje iki projektinės keliama ne daugiau kaip 5 °C per parą. Šildymo metu patalpa turi būti vėdinama, tačiau stengiantis išvengti skersvėjų.
18. Maksimali šildomų grindų temperatūra turi būti išlaikoma 4 dienas, arba kol betono sluoksnio drėgnumas bus 2,0 - 2,5%.
19. Grindys aušinamos atvirkščia kaitinimui tvarka (žr. 17 punktą), sumažinant vandens temperatūrą ne daugiau nei 5 °C per parą.
20. Grindų dangą galima kloti tik tada, kai grindų paviršius bus atvėsintas iki maždaug 20 °C.
21. Klojant grindų dangą, reikia griežtai laikytis klojamos dangos gamintojo instrukcijų ir rekomendacijų.

Šiluminis - techninis skaičiavimas 

Pagrindinis šiluminio - techninio skaičiavimo tikslas yra nustatyti vandens, tekančio vamzdeliais, temperatūrą ir horizontalų atstumą tarp grindų konstrukcijoje išdėstytų vamzdelių. Įvairiuose projektuose vandens temperatūrą vamzdeliuose galima sutikti 35 - 55 °C ribose. Atstumas tarp vamzdelių svyruoja 10 - 30 cm ribose. Reikia žinoti, kad prie didelių įstiklintų paviršių (langų, vitrinų ir pan.) vamzdelius grindyse būtina kloti tankiau. Tai daroma grindų ruože, kurio plotis 1 m. 

Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Praktikoje nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio yra apie 4,5 cm. Į betono masę, prieš juo užliejant grindis, dedamas plastifikatorius. Jo paskirtis - padaryti betoną vienalyčiu, pašalinant oro burbuliukus ir sumažinant skilinėjimo tikimybę. 

Grindų konstrukcijoje tarp perdangos ir betono sluoksnio turi būti dedama šilumos izoliacija. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros yra vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2 ÷ 3,5 cm, jei naudojamas polistirolis. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 5 °C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10 °C - ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10 °C. 

Temperatūrinės siūlės 

Dažnai, net ir teisingai atlikus skaičiavimus ir kruopščiai įrengus šildomas grindis, neįvertinamas betono tūrio plėtimasis. Betonas šildomas plečiasi, todėl atsiranda vidiniai įtempimai. Be to, besiplečiantis betonas remiasi į patalpų sienas, o tai jau pavojinga! Siekiant išvengti neigiamo besiplečiančio betono poveikio, būtina įrengti temperatūrines siūles. Jos pirmiausia įrengiamos visu patalpos perimetru ir durų angose. Temperatūrinių siūlių įrengimui gali būti naudojamos įvairios izoliacinės medžiagos, kurios yra elastingos ir turi grįžtamąją deformaciją. Dažniausiai naudojama pūsto polietilieno juostos, kurių storis apie 1 cm. Kad pilant betoną ant šilumos izoliacijos betonas patalpos perimetru nepatektų po izoliacija, būtina temperatūrinės siūlės ir izoliacijos sujungimo vietą uždengti polietilenine plėvele. Didesnė problema yra temperatūrinių siūlių įrengimas skersai patalpos. Šildomų grindų plotas be skersinės temperatūrinės siūlės negali būti didesnis nei 30 m². Jei vienas patalpos matmenų yra didesnis už 8 m, taip pat reikia įrengti temperatūrinę siūlę. Temperatūrinė siūlė skersai patalpos taip pat įrengiama, kai patalpos ilgio ir pločio santykis didesnis už 2:1. 

Šildomų grindų viršutinis sluoksnis taip pat turi įtakos šildymo efektui. Viena pagrindinių sąlygų yra ta, kad jei skersai patalpos yra įrengta viena ar keletas temperatūrinių siūlų, jų vieta ir forma turi būti atkartotos ir grindų dangoje, kadangi judant betono masyvams, gali atsirasti grindų dangos įtrūkimų. 

Mišrios šildymo sistemos 

Jeigu grindimis šildoma tik dalis pastate esančių patalpų, o kitos šildomos įprastu būdu - radiatoriais, būtina, kad šildymo sistemoje cirkuliuotų dviejų temperatūrų vanduo. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių keičiasi ir paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūra, kuri šalčiausiu šildymo periodo metu gali siekti 90 ÷ 95 °C, kai tuo tarpu paduodamo į šildomas grindis vandens temperatūra neturėtų viršyti 55 °C. Atsiranda būtinumas turėti galimybę ruošti atitinkamos temperatūros vandenį šildomoms grindims. Tam būtina naudoti trijų arba keturių eigų maišytuvą šildomų grindų kontūrui. Maišytuvo paskirtis yra iš šildomų grindų grįžtantį vandenį tam tikru santykiu sumaišyti su paduodamu į grindų šildymo sistemą vandeniu ir gauti reikiamos temperatūros vandenį. Maišytuvo valdymui naudojama elekromechaninė pavara, kuri valdymo signalus gauna iš valdiklio

Turint įsirengus šildymo generatorių, kuris yra skirtas darbui žemomis temperatūromis (pvz. šilumos siurblys) arba jomis dirba efektyviau (pvz. dujinis kondensacinis katilas), radiatorius patariama parinkti atsižvelgiant į žemesnę paduodamo į šildymo sistemą vandens temperatūrą. Tokiu būdu užtikrinama, kad dujinis kondensacinis katilas ar šilumos siurblys dirbtų efektyviau. Tačiau yra ir trūkumų - tokiu atveju radiatoriai turi būti ženkliai didesni, dėl ko užima daugiau vietos, o taip pat ir brangesni - padidina įsirengimo kaštus.

Kai šildomų grindų plotas yra nedidelis, naudojamas ventilis su specialia termostatine galva, apribojančia grįžtamo vandens temperatūrą. Ventilis statomas ant grįžtamojo vamzdžio ir automatiškai reguliuoja vamzdeliuose cirkuliuojančio vandens kiekį, tuo užsitikrindamas užduotos grįžtamojo vandens temperatūros palaikymą. 

Tam, kad avarijos atveju išvengti aukštos temperatūros vandens grindų šildymo kontūre, būtina įrengti automatinį paduodamos į šildomas grindis vandens temperatūros ribotuvą. Patartina avarinį ribotuvą nustatyti 60 °C temperatūrai. Pasiekus tokią temperatūrą, jis automatiškai nutrauks vandens cirkuliavimą grindyse sumontuotuose vamzdeliuose, kol nebus pašalintas įvykęs gedimas. 

Norimos kambario temperatūros palaikymas 

Norint palaikyti patalpoje norimą oro temperatūrą, būtina reguliuoti šildomų grindų atiduodamos į patalpą šilumos srauto kiekį. Tuo tikslu ant vidinės sienos maždaug 1,5 m aukštyje montuojamas kambario temperatūros reguliatorius. Juo nustatoma norima palaikyti patalpos oro temperatūra. Šis reguliatorius ne tik matuoja oro temperatūrą, bet ir reguliuoja šilumos kiekį, patenkantį į šildomų grindų vamzdyną. Tam tikslui ant vamzdelių į patalpą atšakos dedamas ventilis, kuriuo kambario temperatūros reguliatorius reguliuoja šilumos pralaidumą. Taip pat galima naudoti ir programuojamą savaitinį kambario temperatūros reguliatorių. Jo pagalba galima užprogramuoti temperatūros pokyčius ne tik vienai parai, bet ir visai savaitei. Jei būnate darbe ar išvykstate savaitgaliui, patartina pažeminti patalpos temperatūrą. 

Dažniausiai pasitaikančios klaidos 

Opia problema iki šiol išlieka teisingas grindinio šildymo projektavimas ir montavimas. Dažniausiai pastebimos klaidos: 

  • patalpos perimetru ir/arba esant didelio ploto patalpoms, jų viduje neįrengiamos temperatūrinės siūlės betono plėtimosi kompensavimui;
  • patalpose nemontuojami kambario temperatūros reguliatoriai;
  • neteisingas sistemos paleidimas į eksploataciją.

Teisinga darbų eiga būtų sekanti: baigus grindų betonavimo darbus, grindys pradedamos šildyti ne anksčiau nei po 21 dienos, į grindinio šildymo sistemą tiekiant 25 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra turi būti pakeliama ne daugiau 5 °C per parą. Pasiekus maksimalią leistiną vandens temperatūrą (55 °C), ji turi būti išlaikoma 4 dienas, o po to atvirkštine tvarka žeminama iki pradinės. 

Įrenginėjant šildomas grindis reikia žiūrėti, kad betoninis pagrindas, ant kurio klojamos grindys, būtų ne tik sukietėjęs, bet ir visiškai išdžiūvęs, antraip džiūdamas jis skeldės ir gadins grindų dangą. Nepaprastai svarbu pasirinkti tinkamą dangą. Ji turi gerai praleisti šilumą, o įšilusi neturėtų skleisti jokių nuodingų medžiagų. Grindys įšyla ir atvėsta labai lėtai, todėl šildant didesnį plotą būtina jį padalinti į mažesnes zonas, kurių temperatūrą būtų galima reguliuoti atskirai. Nors šilumos reguliavimo prietaisai ir automatika kainuoja nepigiai, tačiau taupyti šioje vietoje tikrai nevertėtų. Išsamesnę informaciją Jums galėtų suteikti mūsų įmonės šildymo ir vėdinimo specialistai. 

Šildomos grindys vasaros metu gali atlikti patalpų aušinimo funkciją. Tai įgyvendinama vasaros metu vamzdžiais leidžiant tekėti šaltą vandenį. 

Grindinio šildymo trūkumai 

Dedant šildomas grindis reikėtų žinoti keletą dalykų, kuriuos kartais nutyli šildymo įrangos pardavėjai. Reklamuojant grindinį šildymą pabrėžiama, kad toks šildymas pagerina patalpų mikroklimatą, nes šiluma laikosi patalpų apačioje, o ne palubėje, kaip būna šildant radiatoriais. Tai tiesa, bet nereikėtų pamiršti, jog šildomos grindys labai džiovina orą. Jei patalpose nėra drėgna, sausas oras džiovina nosies bei gerklės gleivines ir mažina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms. Šiuo metu Vokietijos šildymo ir vėdinimo specialistai rekomenduoja šildomas grindis įrenginėti tik sanitariniuose mazguose, skalbyklose, holuose ir virtuvėse. Kitos paskirties patalpose tokį šildymą reikėtų derinti su oro drėkinimo sistemomis. 

Taip pat dėl didelio grindų inertiškumo praktiškai neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal pageidavimą. Grindų įšilimo ir ataušimo laikas yra ženkliai ilgas, ir reguliavimo efektas jaučiamas tik po keletos valandų. Dėl šios problemos nerekomenduojama grindinio šildymo įrenginėti miegamuosiuose ir panašios paskirties patalpose, kur žmogus ilsisi ir yra ypač jautrus diskomforto temperatūrai. 

Parengta remiantis laikraščio "Šildymas, vėdinimas, santechnika", 1999 m., Nr.4 medžiaga

Grįžti atgal į sąrašą